Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Šventežerio seniūnija

 

Teritorija. Šventežerio seniūnijos centras įsikūręs Šventežerio miestelyje. 2015 m. gruodžio 31 d., panaikinus Teizų seniūniją, jos teritorija priskirta Šventežerio seniūnijai. Seniūnijos plotas – 15288,94 ha. Seniūnijai priklauso 33 kaimai. Iš jų didžiausios gyvenvietės: Teizai, Stebuliai, Šventežeris, Janėnai ir Mikyčiai. Raistų kaime nėra nė vieno gyventojo, išlikę tik buvusių sodybų pastatai. Seniūnijoje tyvuliuoja septyni ežerai: trečias pagal dydį Lietuvos ežeras Dusia, kurio plotas 2234,2 ha, taip pat Šventežeris, Baltabalė, Babrų, Paliūnų, Prapuntas ir Senkutis .

Istorija. Apie Šventežerio miestelio praeitį istorinės žinios labai skurdžios. Daugiausia kraštotyrinės medžiagos yra surinkęs kunigas, istorikas ir kraštotyrininkas Jonas Reitelaitis, 1913 m. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Naugardo miestelį Lenkijoje, tais pačiais metais perkeltas į Šventežerį. Vėliau kunigavo Seirijuose. 1925 m. gegužės 28 d. buvo gautas vyskupo leidimas steigti naują parapiją Krikštonyse, o 1927 m. sausio 15 d. jos klebonu paskirtas Jonas Reitelaitis. Apie Šventežerį savo knygoje „Seirijų praeities takais“ rašė kraštotyrininkas Juozas Petrauskas. Miestelis minimas ir kituose istorijos šaltiniuose. Informacija dažnai fragmentiška ir netiksli.
Dabartinės Šventežerio apylinkės jau seniai buvo apgyvendintos. Pats Šventežerio pavadinimas liudija jį buvus pagonybės kulto vieta. Kaip ir visas pagoniškas vietas pakrikštiję kryžiuočiai, matyt, ir Šventežeriui sukūrė legendą, jog ežere nuskendęs kunigas su Švč. Sakramentu. Tie patys kryžiuočiai dėl puldinėjimų ir pavertė Šventežerio apylinkes dykyne. Mokslininkai yra nustatę, kad šiose vietose žmonės gyveno daugiau kaip prieš 6000 metų. Apie gyvenimą praeityje mums liudija gyvi gamtos paminklai: Buteliūnų, Giraitės, Mikyčių, Prelomciškės, Paliūnų, Verstaminų ir kiti piliakalniai. Jie mena didingą mūsų, dzūkų, jotvingišką dvasią.
XVI a. pradžioje kryžiuočių nuniokotos vietos imamos apgyvendinti. Pradėta kurti atskiras sodybas. Gyventojai čia kėlėsi iš kitur. Rašytinė Šventežerio istorija susijusi su didikais Radvilomis. 1511 m. Šventežerio apylinkes karalius Zigmantas Senasis padovanojo Jurgiui Radvilai, kuris šalia Seirijų įkūrė Šventežerio pagalbinį palivarką (Seirijų miestelis ir paminėjo šią datą atšvęsdamas 500-ąsias metines). 1598 m. Trakų kaštelionas Jurgis Radvila pastatė Šventežeryje bažnyčią kalvinams. Kiek buvo šiose apylinkėse kalvinų, nėra žinoma. Kilus kontrreformacijos judėjimui, 1654 m. Šventežerio kalvinų bažnyčią bandė užimti katalikai, vadovaujami domininkono Sackevičiaus, bet nesėkmingai. Praėjus devyneriems metams katalikams vis dėlto pavyko. Užėmę kalvinų bažnyčią, katalikai pasisavino ir kalvinų bažnyčios žemės sklypus.
Šventežerio apylinkių gyventojai pagal Valakų reformą gavo mažiau žemės negu kiti Suvalkijoje. Suvalkijoje už valaką reikėjo eiti dvi dienas lažo per savaitę, o Šventežerio gyventojams net 5 dienas. Miestelyje gyveno daug žydų ir karaimų. Šventežerio apylinkėse yra ir karaimų kapinės, tačiau tikslios jų vietos niekas nežino. 1746 m. Karolio Radvilos rūpesčiu pastatyta nauja (antroji) medinė bažnyčia. Bažnyčioje visos giesmės buvo giedamos lenkų kalba, nežiūrint to, kad visi gyventojai buvo lietuviai. 1776 m. luomų seimas atėmė iš Šventežerio bajoriško miesto teises, bet kada jos buvo suteiktos, iki šiol nežinoma. Miestas ėmė nykti. Išsikėlė totoriai, jų pavyzdžiu pasekė ir karaimai. XIX a. pradžioje miestelyje stovėjo 41 gyvenamasis namas, parapijoje buvo 11 dvarų ir 32 kaimai bei 4927 parapijiečiai. Pirmasis pasaulinis karas miestelio beveik nepalietė. Nepalietė ir Antrojo pasaulinio karo baisumai. Tiesa, miestelis neišvengė pokario tragedijos aukų. Joms atminti prie dabartinio seniūnijos pastato (buvusi NKVD būstinė) pastatytas paminklinis akmuo.

Šventežerio valsčiaus teritorijoje 1945 m. lapkričio 20 d. žuvo Lietuvos Respublikos karininkas, Gedimino rinktinės Kęstučio grupės kuopos vadas, vadovavęs Kalniškės mūšiui, Jonas Neifalta-Lakūnas.

1923 m. Šventežerio valsčiuje gyveno 4426 žmonės. Iš jų 4191 lietuvis, 72 lenkai, 52 rusai, 39 baltarusiai, 23 žydai ir kitų tautybių žmonės. Tais pačiais metais atidaroma vaistinė, kelios krautuvės. Vietinio pobūdžio turgaus dėl Lazdijų ir Seirijų artumo nebuvo.
Tarpukariu čia gimė Motiejus Pečiulionis-Miškinis (gimė 1888 m. sausio 31 d. Randiškėje, Šventežerio valsčiuje, mirė 1960 m. sausio 26 d. Ilguvoje, Šakių rajone) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas leitenantas (1935 m.). Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais. Netoliese – Vaclovas Alksninis (gimė 1902 m. gruodžio 15 d. Giraitėse, Šventežerio valsčiuje, Seinų apskrityje, mirė 1970 m. sausio 16 d. Niujorke) – Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

1959 m. miestelyje priskaičiuota 516 gyventojų. 1953 m. savo paskutinį rugsėjį pradeda pirmoji Šventežerio vidurinės mokyklos abiturientų laida. Miestelyje įsikuria kolūkio valdžia. Nuo 1962 m. įsteigtas felčerinis punktas, o nuo 1969 m. duris atvėrė ir valgykla. Vėliau kolūkis gavo „Spartuolio“ vardą.


Gyventojai.Seniūnijoje šiuo metu gyvena 2438 gyventojai. Iš jų 975 vyrai ir 1463 moterys. Gyventojų dauguma - lietuviai, kitataučiai yra tik du - viena lenkė ir viena baltarusė.

Bendruomenės, įgyvendinti projektai. Seniūnijoje įkurtos penkios bendruomenės: Šventežerio bendruomenės komitetas, Janėnų bendruomenės komitetas, Mikyčių kaimo bendruomenės komitetas, Stebulių bendruomenė ir Verstaminų kaimo bendruomenė. Seniūnijos teritorijoje yra 7 seniūnaitijos: Šventežerio, Mikyčių, Janėnų, Teizų, Stebulių, Verstaminų ir Barčių. Seniūnijoje veikiančios bendruomenės vykdo įvairius projektus. Mikyčių kaimo bendruomenė 2015 metais vykdė projektą „Sportas ir sveikata visada greta“. Šventežerio bendruomenės komitetas vykdė projektus „ Iš širdies į širdį“, „Gerumas mus vienija“ ir kitus.

Šventežerio seniūnijoje veikia Teizų, Šventežerio, Verstaminų ir Stebulių bibliotekos, Šventežerio ir Stebulių mokyklos, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, paštas, yra civilinės kapinės. Taip pat veikia Verstaminų daugiafunkcinis centras, atidarytas įgyvendinus projektą „Universalaus daugiafunkcio centro Verstaminuose steigimas“. Projektą vykdė Lazdijų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu – Šventežerio mokykla pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-04-R priemonę „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“.

Įmonės. Šventežerio miestelyje veikia plastikinių langų ir durų gamybos įmonė UAB „Pietų Megrame“. Šiai įmonei 2005 m. suteiktas perspektyviausios regiono įmonės vardas. Jai vadovauja Juozas Megelinskas, aktyvus bendruomenės narys ir švenčių mecenatas, apdovanotas labdaros ir paramos fondo „Gerumo sparnai“ prizu. Šventežerio miestelyje įsikūrusi UAB „Viligitra“, prekiaujanti maisto ir pramoninėmis prekėmis, L.Mocejūnienės PĮ, Straigių kaime veikia Justino Žukausko IĮ remontuojanti automobilius, Verstaminų kaime įsikūrusi M. Varnelio IĮ „Dzūkų kepyklukė“, Teizuose – Biohumusas LT ir dar keletas smulkių individualių įmonių.

Ūkininkai. Seniūnijoje registruoti Almos Rutkauskienės, Virginijaus Kazlausko, R. ir J. Židžiūnų, M. ir J. Žalių ūkiai - vieni didžiausių rajone. Almos ir Redo Rutkauskų ūkis specializacija -augalininkystė ir gyvulininkystė. Ūkyje auginami aubrakų veislės mėsiniai galvijai. Almos Rutkauskienės ūkis turi apie 1000 ha žemės. Virginijaus Kazlausko ūkis turi apie 700 ha. Šiame ūkyje auginamos bulvės ir javai. Renaldo ir Jūratės Židžiūnų pieno ūkis vienas pirmųjų Lietuvoje yra robotizuotas. Karves melžia robotai. Mindaugo ir Jolitos Žalių ūkis specializuojasi gyvulinkystės ir pieno ūkio srityje.

Kaimo turizmo sodybos. Žališkės kaime prie Babrų ežero įsikūrusi Antano Kliučinsko kaimo turizmo sodyba. Sodybos šeimininkas turi bičių ūkį. Sutrės kaime veikia turizmo sodyba „Sraigės namai“. Zebrėnų kaime įsikūrusi Sauliaus Čepononio sodyba.

Lankytinos vietos. Seniūnijoje yra Mikyčių piliakalnis, kuris yra respublikinės reikšmės archeologijos paminklas. Prelomciškės piliakalnis - vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių. Piliakalnis stūkso vakariniame Dusios krante, 3,4 km nuo kelio Seirijai – Simnas. Iki 12 metrų aukščio statūs piliakalnio šlaitai viršuje baigiasi didele aikštele. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomciškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą. Kasmet liepos mėnesį prie piliakalnio vyksta Oninių šventė.

Giraitės piliakalnis yra šalia kelio Verstaminai–Teizai. Jis įrengtas atskiroje stačiais 4–5 m aukščio šlaitais kalvoje. Aikštelė apvali, apie 25 m skersmens. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Žmonės pasakoja, kad jame palaidotas kunigaikštis Šarūnas. Pietvakarinėje Dusios pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų, ant kalvos šviečia naujai atstatyta Kryžių šventovė.

Kryžiuose, kaip ir anksčiau, švenčiami Sekminių, Petrinių ir Oktovos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius maldininkų. Senoji Kryžių koplyčia stovėjo arčiau ežero, apsupta ošiančių medžių. Dabar toje vietoje išlikę tik pamatai ir atminimo kryžiai. Šalia stovi šulinys, kuriame, kaip manoma, trykšta stebuklingų galių turintis vanduo. Ši vietovė minima nuo 1702 metų, kai Lietuvos kariuomenė kovojo su švedais. Šventežerio bažnyčia. 1880 m. pervežta iš Šlavantų kaip koplyčia. Ji 1882 m. perstatyta į bažnyčią. Šventežerio bažnyčia yra originalaus istorizmo epochos medinės architektūros pavyzdys. Medinis bažnyčios pastatas susideda iš trijų vienoje ašyje išdėstytų tūrių. Šventorius aptvertas metaline tvora. Jame stovi nedidelė vientiso tūrio varpinė.

1863–1864 m. sukilimo dalyvių kapinės Prapuntų kaime, kurias išsaugoti padėjo ir kurios puoselėjamos šio kaimo gyventojos Janinos Matulevičienės iniciatyva.

Žymūs žmonės. Samuelis Boguslavas Chilinskis (apie 1631–1668), Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, gimė Šventežeryje. Jo vertimas buvo pirmasis, kuris buvo pradėtas spausdinti.

 

 Grįžti