Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Šeštokų seniūnija

Seniūnijos teritorija. Šeštokų seniūnija yra šiaurės vakarinėje Lazdijų rajono savivaldybės dalyje, užima 8900 ha plotą. Didžiausią dalį užima žemės ūkio naudmenos, penktadalį užima miškai, o dešimtadalį vandenys ir kitos paskirties plotai. Didžiausi ežerai – Rimietis ir Lankų. Seniūnijos teritorija teka Kirsnos upė ir Kiaulyčios upelis. Seniūnija ribojasi su Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnija, Alytaus rajono savivaldybės Simno seniūnija bei Lazdijų rajono savivaldybės Būdviečio, Krosnos, Lazdijų ir Šventežerio seniūnijomis. Seniūnijos centras – Šeštokų miestelis (2016 m. sausio 1 d. duomenimis jame gyveno 631 žm.). Iš viso yra 26 kaimai, didesni iš jų: Naujoji Kirsna, Jukneliškė, Mikniškiai, Didžioji Kirsna.

Istorija. Manoma, kad Šeštokų apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Vėlesnių amžių (IV - V a.) kapinynas aptiktas netoli Šeštokų esančiame Jukneliškės kaime. Istorikas kunigas J. Reitelaitis Lietuvos Metrikos 76 knygos 221 puslapyje surado informaciją, jog Šeštokų įkūrėjas buvo Andriejus Sasinas. Jis gavo iš karaliaus Žygimanto Augusto leidimą Nemunaičio girininkijoje, prie Kirsnos upės, Šeštokinės skynime iškirsti mišką ir įkurti gyvenvietę. 1592 m. gegužės 4 dieną karalius Žygimantas III Šeštokinės salą pavedė valdyti Pinsko vėliavininkui Konstantinui Fediušui. Šeštokų vardo kilmę sunku atsekti, apie tai yra įvairių legendų. Tai gali būti susiję su 6 kumečiais, kurie pirmieji čia apsigyveno, o gal su šeštąja didesne geležinkelio stotimi, važiuojant nuo Alytaus. Iki XIX a. pabaigos Šeštokai buvo gana nuošali vieta. XIX a. pabaigoje nutiesus geležinkelį Varėna – Alytus – Suvalkai, gyvenimas pagyvėjo: pastatyta mūrinė geležinkelio stotis, trobesiai, sandėliai, pradinė mokykla. 1921 m. įkurta Šeštokų parapija. 1924 m. pastatyta ir pašventinta medinė bažnyčia. 1918 – 1940 m. Šeštokai priklausė Krosnos valsčiui. Veikė vaistinė, buvo gydytojas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, žemės ūkio draugija, pieninė, paštas. Sovietmečiu Šeštokų miestelis buvo apylinkės centras.



Gyventojai. Šeštokų seniūnijoje 2016 m. sausio 1 d. duomenimis gyveno 1600 gyventojų, vyrų – 738, moterų – 862. Absoliučią gyventojų daugumą sudaro lietuviai.

Bendruomenės, įgyvendinti projektai. Seniūnijos teritorijoje veikia 8 registruotos bendruomenės: Šeštokų seniūnijos bendruomenės komitetas, Birutės kaimo bendruomenė, Naujosios Kirsnos kaimo bendruomenė, Mikniškių kaimo bendruomenė, Naujosios Kirsnos jaunimo užimtumo centras, Senųjų Šeštokų bendruomenė, Rolių kaimo bendruomenė ir Jukneliškės kaimo bendruomenė. Didžiausias įgyvendintas projektas – „Lazdijų rajono Šeštokų gyvenvietės ir Kirsnos upės baseino melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių statyba ir renovacija”, jį įgyvendino Šeštokų seniūnijos bendruomenės komitetas.

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. Šeštokų seniūnijoje veikia šios įstaigos: ambulatorija, Šeštokų paštas, Šeštokų ir Naujosios Kirsnos laisvalaikio salės, Šeštokų ir Naujosios Kirsnos bibliotekos, Šeštokų vidurinė mokykla, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Šeštokų geležinkelio stotis, UAB “Lankų bokštai”, UAB “Timberlogistik”, UAB “Bangenė”, Naujosios Kirsnos medicinos punktas, keletas parduotuvių. Šeštokų miestelyje veikia Šeštokų Švč. M. Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia, viešbutis, kavinė, kirpykla, trys parduotuvės.

Lankytinos vietos. Rytinėje seniūnijos dalyje yra Kalniškės miškas, besitęsiantis per kelias seniūnijas. Čia 1945-05-16 įvyko pats nuožmiausias, didžiausias Lietuvos partizanų mūšis su reguliaria sovietų kariuomene. Mūšio vietoje pastatytas paminklas kovotojams už laisvę atminti. Naujosios Kirsnos kaime, buvusioje Juozo Karausko sodyboje, pastatytas paminklas žuvusiems partizanams pagerbti, kurio autorius Vl. Krušna. Delnicos kaime, buvusioje P. Janulevičiaus sodyboje, pastatytas paminklas žuvusiems partizanams pagerbti. Skulptūra tremtiniams ir žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pastatyta Šeštokų bažnyčios šventoriuje, atgimimo pradžioje pastatytos skulptūros prie Šeštokų kultūros namų, Birutės gyvenvietės parke, prie Lankų ežero. Šeštokuose prie geležinkelio stoties, iš kurios buvo tremiami žmonės į Sibirą, skverelyje pastatytas kryžius Lietuvos tremtiniams. Seniūnijoje yra bene vienintelis toks rajone išlikęs muziejus – Prano Dzūko sodyba – muziejus. Tai sodyba, likusi nuo senų laikų ir palikta atminimui, kaip atrodė kaimas senovėje. Šiame muziejuje daug senovės lietuvių buityje naudotų rakandų. Jame kas metai vyksta įvairūs renginiai.


Žymiausi kraštiečiai. Seniūnijos teritorijoje yra gimę ir užaugę nemažai žymių žmonių: kunigas, Seinų katedros kanauninkas, Seinų kunigų seminarijos regentas J. Giedraitis (1859-1910); kunigas, spaudos darbuotojas, leidėjas, varpininkas, knygnešys Antanas Milukas (1871-1943) Šeštokuose; medicinos mokslų daktaras Vincas Slavėnas (1874-1939) Delnickuose; publicistas, kunigas Matas Milukas (1885) Šeštokuose; poetas, vertėjas, politinis kalinys Liudas Žukauskas – Sakalinis (1894-1978) Maišymuose; teisininkas, žurnalistas, literatas Juozapas Slavėnas (1907-1981) Delnickuose; inžinierius mechanikas, mokslinių straipsnių autorius Antanas Milukas (g.1921) Šeštokuose; technikos mokslų daktaras Jurgis Slavėnas (g. 1924); fizinių mokslų daktaras Juozas Slavėnas (g. 1924) Delnickuose; pedagogė Gražina Šmulkštytė (1928-1970) Šeštokuose; dailininkė – grafikė Elvyra Jurgelionienė – Saladinskaitė (g. 1936) Maišymuose; pedagogikos mokslų daktaras, profesorius Juozas Vytautas Uzdila (g. 1940) Šeštokuose; poetas, dramaturgas, prozininkas Vytautas Vincas Rimavičius (g. 1942) Šeštokuose, rezistentas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, politinis kalinys Petras Cidzikas (g. 1944) Šeštokuose; gydytoja, poetė Dalia Milukaitė – Buragienė (g. 1949) Šeštokuose; ekonomikos mokslų daktaras Kazimieras Sventickas (g. 1946) Delnicoje; literatūros kritikas Valentinas Sventickas (g. 1948) Delnicoje.



 Grįžti