Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Šlavantų seniūnija

Seniūnijos teritorija. Šlavantų seniūnijos centras yra Avižienių kaime. Seniūnijos plotas – 4477 ha. Jai priklauso 14 kaimų: Avižienių, Babrų, Demeniškių, Mikabalių, Paliūnų, Buteliūnų, Naujasodžio, Spartų, Aleksiejiškės, Šlavantų, Bajoriškės, Gegutės, Kanaukų ir Vabaliūnų. Šiuo metu Bajoriškės kaime nėra nė vieno gyventojo – išlikę tik jų sodybų pastatai. Didžiausias seniūnijoje yra Avižienių kaimas, esantis už 8 km į rytus nuo Seirijų ir į pietus nuo Veisiejų.

Istorija. Šlavantų vardas minimas 1744 m. Vilniaus vyskupijos Veisiejų parapijos kaimų sąraše. Tačiau yra duomenų, kad dar unijinės Lietuvos laikais Šlavantai buvo dvaras ir kaimas.

Gyventojai. 2014-01-01 seniūnijoje buvo 801 gyventojas: 413 vyrų ir 388 moterys. Dauguma – pensinio amžiaus. Avižieniuose gyvena 273 žmonės.

Bendruomenės ir jų veikla, įgyvendinti projektai. Seniūnijoje esanti Gegutės kaimo bendruomenė įregistruota 2005 m., o Avižienių bendruomenė – 2008 m. Jų nariai sėkmingai įgyvendina įvairius projektus, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. VeikiaAvižienių medicinos punktas, Lazdijų viešosios bibliotekos Avižienių filialas. Šiame kaime gyvenantys Alius Blaževičius ir Daiva Blaževičienė turi įkūrę savo įmones, vykdančias veiklą medienos gamybos srityje. Jose dirba nemažai seniūnijos gyventojų.

Lankytinos vietos. Gegutės kaime, kelio Gudeliai – Seirijai šiaurinėje pusėje, pagrindiniu fasadu atgręžta į Šlavanciškės mišką stovi Šlavantų Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčia, kurią kun. Juozapas Galeckas pastatė 1921 m. Prie bažnyčios esančiame name 1973–1985 m. gyveno pogrindinės spaudos platintojas, klebonas Juozas Zdebskis. 2016 m. ten įrengta memorialinė ekspozicija.

Daug seniūnijos ir aplinkinių apylinkių gyventojų dalyvavo ir žuvo rezistencinėse pokario kovose ar buvo ištremti į Sibirą. 1951-09-27 Bestraigiškės miške (Demeniškių k.), kovodami su MGB kariuomene, žuvo 6 Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. Dabar jų žūties vietoje yra atstatytas bunkeris-slėptuvė.

Seniūnijos teritorijoje yra Šlavantų, Buteliūnų ir Paliūnų piliakalniai bei Morkavo, Šlavanto, Šlavantėlio, Sparto, Veliuonio, Prapunto, Prūdelio, Balsio, Giluišio, Demeno ir Paliūnų ežerai.

Morkavo ornitologiniame draustinyje gyvena ir peri juodoji gervė. Aleksiejiškės, Bajoriškės, Babrų, Gegutės, Kanaukų, Spartų ir dalis Šlavantų kaimo įeina į Veisiejų regioninio parko teritoriją. Šlavantų kaime yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kur galima pasigrožėti įspūdingomis šio krašto apylinkėmis. Dzūkijos kaimo plėtros asociacijos (Dzūkijos VVG) ir Gegutės kaimo bendruomenės iniciatyva 2016m. Gegutės kaime pasodintasrajono bendruomenių sodas – vienintelis toks sodas Lietuvoje.

Žymūs kraštiečiai. Iš Šlavantų seniūnijos yra kilę nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tai kunigas, tikėjimo kankinys Simonas Babarskas, kunigas kankinys, Stirnių bažnyčios statytojas Jonas Daugėla, kunigas Vaclovas Pankevičius, Nepriklausomos Lietuvos veikėjas, teisininkas Petras Aravičius, transporto inžinerijos mokslų daktaras Vaidas Liesionis, medicinos mokslų daktarė Eugenija Didbarzdytė-Janukonienė, socialinių mokslų daktarė Dalia Pankevičiūtė-Puidokienė, aplinkosaugos mokslų daktarė Jolanta Pankevičiūtė-Dvarionienė, Vilniaus krepšinio komandos ,,Plastikas“ (vėliau garsiosios ,,Statybos“) žaidėjas Algimantas Radžiukynas, knygnešys Augustas Andrulionis, rašytojas, vertėjas, mokytojas ir partizanų rėmėjas Albinas Andrulionis, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Jadvyga Andrulionytė-Vailionienė, lituanistė kraštotyrininkė Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė, žurnalistė Snieguolė Grėbliūnaitė-Dovidavičienė, Lietuvos respublikos miškotyros mokslų daktaras Juozas Jurelionis. 2009–2014 m. Avižieniuose gyveno rašytoja, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Bitė Vilimaitė, savo sodyboje Demeniškiuose vasaras leidžia, kuria ir kasmet respublikinius „Tarmių atlaidus“ organizuoja Lazdijų r. garbės pilietis, rašytojas Romas Sadauskas.

 

 Grįžti