Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Lazdijų seniūnija

 

Seniūnijos teritorija. Seniūnijos plotas - 13000 ha. Seniūnijos administracinės įstaigos yra Lazdijų mieste (Lazdijų miestas į seniūnijos teritoriją neįeina). Seniūnijoje yra 59  kaimai, iš jų didesni - Lazdijų kaimas (apie 500 gyventojų), Rudaminos miestelis (apie 300 gyventojų),  Kuklių bei Nemajūnų kaimai, kurių kiekviename gyvena maždaug po 250 gyventojų, Bajoriškių ir Salos kaimai- maždaug po 200 gyventojų. Seniūnijos teritorijoje yra Kuklių, Papalazdijų, Buniškių, Rudaminos piliakalniai, tyvuliuoja 8 ežerai, iš jų didesni - Baltajis, Palazdijis, Salinis, Galstas, Galadusis, teka upeliai Ūdija,  Raišupis, Uidė ir kiti.

Seniūnijos istorija. Pirmą kartą seniūnija paminėta 1532 metais. 1595 m. jai priklausė  Dusnyčios, Burbiškės (seniau Burbinai), Rimkežerių, Vesalaukos (dabar Konstantinaukos kaimo dalis), Juodeliškės, Sankūrų kaimai, šiuo metu esantys Lenkijos Respublikos teritorijoje.  Kiek vėliau į seniūnijos valdas įėjo Krasnavas ir Jonaraistis (seniau Padusys), kai Lazdijų seniūnas Naruševičius įsteigė ten dvarus. 1644 m. Vladislovo Ivsavo potvarkiu abu dvarai kuriam laikui atiteko Kristopui Vitanovskiui ir jo žmonai Cecilijai.

2009 m. įsteigtos 5 seniūnaitijos:

  • Dumblio seniūnaitija: Aukštakalnių k., Beviršių k., Buniškių k., Būdos k., Dyviliškių k., Dumblio k., Elzbietinos k., Galinių k., Janaslavo k., Juozapavo k., Padumblių k., Salų k., Šadžiūnų k., Tarnaukos k., Ūdininkų k., Vieštartų k.
  • Kuklių seniūnaitija: Avižonių k., Gilbiečio k., Jurčiūnų k., Kaimelių k., Kuklių k., Leonardavo k., Nekrūnų k., Neravėlių k., Neravų k., Stankūnų k., Šulnelių k.
  • Lazdijų seniūnaitija: Bajoriškių k., Katkiškės k., Klapotkės k., Lazdijų k., Papalazdijų I k., Papalazdijų II k., Puodžių k., Staidarų k., Žemaitkiemio k.
  • Nemajūnų seniūnaitija: Agarinių k., Buktos k., Giraitėlių k., Grikapalio k., Kirtiliškės k., Marčiukonių k., Nemajūnų k., Panarvės k.
  • Rudaminos seniūnaitija: Bagateliaus k., Balabostės k., Beviršių k., Elveriškės k., Karkliniškės k., Karužų k., Kasteletiškės k., Kelmynų k., Keistutiškės k., Neravų k., Rimiečio k., Rudaminos k., Rudaminos mstl., Skaistučių k., Švedakampio k.

Gyventojai. 2016-01-01 duomenimis seniūnijoje gyveno 2471 gyventojas, iš jų 1188 vyrai ir 1283 moterys. Dauguma–lietuviai. Gyventojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, stabilizavosi.

Bendruomenės ir jų veikla. Seniūnijos teritorijoje yra 5 registruotos bendruomenės: Rudaminos bendruomenė, Rudaminos laisvalaikio užimtumo klubas, Salų kaimo bendruomenės komitetas, Nemajūnų bendruomenė, Kuklių bendruomenė.

Ant Rudaminos piliakalnio kasmet, nuo 1993 metų,  minima pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo (1253–1263 m.) vainikavimo Lietuvos karaliumi diena. Ši Lietuvos Respublikos valstybinė šventė kiekvienais metai organizuojama liepos 6 d. Lazdijų rajono savivaldybės mastu. Rudaminos miestelyje  nuo seno švenčiami Žolinių ir Šv. Teklės atlaidai. Rudaminos ir Salų komitetų bendruomenės 2016 m. vasario mėnesį dalyvavo  Lietuvos Nepriklausomybės dienai -  Vasario 16 - ajai paminėti skirtame  vienybės žygyje „Apjuoskime Lazdijų kraštą“. Salų kaimo bendruomenė pateikė projektą  „Būkime kartu", pagal Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijos 2010-2015 metams trečio prioriteto "Kaimo gyventojų aktyvinimas ir integravimas į bendruomeninę veiklą" 3.1. priemonę "Parama kaimo gyventojų aktyvinimui ir integravimui į bendruomeninę veiklą".

Lankytinos vietos. Rudaminos piliakalnis (Rudaminos piliakalnis su gyvenviete) , Rudaminos dvaras, viena iš seniausių Lietuvoje, 1592 metais statyta Rudaminos bažnyčia, kuri šiuo metu renovuojama.  Įgyvendinus projektą „Kompleksinė turizmo plėtra Lietuvos-Lenkijos pasienyje“,  Rudaminos miestelyje buvo atidarytas tradicinių amatų centras. Amatų centre lankytojų laukia pažintis su kulinariniu paveldu, medžio drožyba, kalvyste, juostų audimo, keramikos subtilybėmis. Poilsiavietės prie Galsto, Baltajo ir kitų ežerų. Kuriasi gyvenvietė  prie Galadusio ežero. Geros žvejybos sąlygos  Galadusio ežere, kuris yra pasienyje su Lenkijos Respublika. 2013 m. ties riba,  kuria tęsėsi spygliuotos vielos užtvaras, skyręs Lietuvą ir Lenkiją sovietmečiu, buvo nutiestas  rokadinis (pažintinis) kelias. Prikelti senąjį pasieniečių kelią lazdijiečiams pavyko gavus lėšų iš Europos Sąjungos. Suderinus su Punsko savivaldybe, apie 13 kilometrų atkarpa šiuo metu yra išasfaltuota, išgrįstos apžvalgos aikštelės, sutvarkyti kelkraščiai.
Buvusi pasienio zona stebina retais augalais, įspūdingu peizažu, kurio dar nesudarkė civilizacija. Pasienyje, prie įrengtų apžvalgos aikštelių, yra pasodintas Europos miškas ir Draugystės miškas, auga Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus  pasodintas Prezidento ąžuolas, įrengtas informacinis stendas, kuriame įamžintos akimirkos iš 1990 m. rugpjūčio 23 d. akcijos „Europos kelias“. Ne veltui Lazdijai sulaukia vis daugiau turistų. Tikimasi, kad buvęs pasieniečių kelias -„geležinė uždanga“ taps dar vienu populiariu šio krašto maršrutu, kuris driekiasi Lazdijų pašonėje ir jungia Lazdijų rajoną su senąja Europa ir pasauliu.

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. Pramonės vystymąsi nuo seno riboja vadinamas pasienio sindromas, kuris būdingas visoms pasienio savivaldybėms.  Nuo seno vyrauja pagrindinės verslo sritys: žemės ūkis (be tradicinių šakų verčiamasi sraigių, kalakutų, avių, aubrakų, arklių auginimu, ekologiniu ūkininkavimu), gyventojų aptarnavimas, medžio apdirbimas, transporto paslaugos. Seniūnijoje yra 3 bibliotekos, 2 laisvalaikio salės, turizmo centras, 3 parduotuvės, 3 degalinės, 13,4 ha hipodromas,  kuris atitinka visus techninius reikalavimus, keliamus tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti. Čia naujai įrengta 500 vietų žiūrovų tribūna, skirta patogiam vykstančių renginių stebėjimui, stoginė žirgams, pagalbinės patalpos, jau baigiama įrengti 22 vietų patalpos, pritaikytos žirgų laikymui, atnaujinti žirgų bėgimo (trasos ilgis 1400 m) ir pėsčiųjų takai, teisėjų bokštelis. Pirmosios tarptautinės Ristūnų žirgų varžybos vyko 2013 m. vasario 16 d. švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ši tradicija yra tęsiama. Jau trečius metus vyksta tarptautinio lygio žirgų varžybos.

Pastebimai keičiasi žemdirbystės kultūra, mažėja nenaudojamų ir apleistų žemės plotų, stambėja ūkiai. Nemajūnų kaime atstatomos ir rekonstruojamos kolūkinių laikų fermos mėsinių galvijų auginimui. Jų savininkai dalyvauja kooperatyvo „5000 aubrakų Lazdijams“ veikloje. Šiame komplekse jau treti metai veikia šiaudų granulių cechas, greta atkuriama medienos lentpjūvė.

Įžymūs kraštiečiai. Teologas Adolfas Raulinaitis (1903-1987), gim. Šadžiūnų k., geografas -literatas Antanas Bendoravičius - Bendorius (1904-1969), gim. Giraitėlių k., tautodailininkas Juozas Talandis (1908-1984), gim. Dyviliškių k., kino režisierius Vytautas Mikalauskas (g.1921), gim. Jeseniaukos k., inžinierius - technologas prof. Matas Vytautas Gutauskas (g.1937), gim. Gilbiečio k., iš Rudaminos miestelio: vienas Lietuvos Respublikos kūrėjų Zigmas Starkus (1892-1942), pedagogas, kunigas Jonas Adolfas Starkus (1895-1968), medicinos mokslo daktaras Antanas Starkus-Starkevičius (1901-1975).

 

 Grįžti