Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Kučiūnų seniūnija

Seniūnijos teritorija. Plotas - 6620 ha, žemės ūkio naudmenų - 42,2 proc., vandenų- 22,2 proc., miškų - 28,6 proc. Seniūnijoje yra 12 kaimų. Didžiausios gyvenvietės - Kučiūnų ir Miškinių. Seniūnijos centras - Kučiūnų kaime.


Istorija. Kučiūnų vardas minimas 1685 m. Iki 1907 m. Kučiūnai priklausė Beržininko Romos katalikų parapijai. 1907 m. dalis Beržininko parapijos kaimų atsiskyrė. Buvo įkurta nauja parapija, kurios centras yra Kučiūnuose. Nuo 1923 m. iki 1934 m. Kučiūnai buvo valsčiaus, sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę iki 1995 m.– apylinkės centras. 1995 m. apylinkė reorganizuota į seniūniją.

Gyventojai. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis seniūnijoje gyvena 691 gyventojai. Didžiąją dalį sudaro lietuviai, taip pat gyvena rusų ir lenkų.



Organizacijos, bedruomenės. Kučiūnų kaimo bendruomenės komitetas.

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. Seniūnijos teritoriojoje yra Kučiūnų mokykla, laisvalaikio salė , biblioteka.

Verslo įmonės: V.Pociukonienės IĮ, A. Miskelio medžio apdirbimo įmonė.

Stambesnių ūkininkų ūkiai: G. Cimakausko (turi kalakutų fermą), P. Šubonio, S. Jančiulio, V. Šeštoko, T. Zablacko.

Lankytinos vietos. Sapiegiškių senkapis, Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia, kurią puošia šv. Kazimiero skulptūra. Ji konsekruota 1996 m.

Žymiausi kraštiečiai. Tautodailininkas, skulptorius Antanas Soraka (1886 - 1951), kilęs iš Pazapsių kaimo; kariškis, gydytojas, Lietuvos kariuomenės savanoris V.Bendoravičius (1891- 1958), kilęs iš Kučiūnų kaimo; literatas Antanas Maksimaitis - Maksimavičius (1900 - 1943), kilęs iš Akmenių kaim;, chirurgas P. Mazurkevičius, gimęs 1942 m. Kučiūnų kaime; Vilkaviškio vyskupijos kancleris J. Pečiukonis, gimęs 1950 m. Miškinių kaime; Reikšmingų darbų sukūrė švietėjas, kunigas J. Galeckas 1907 - 1921 metų laikotarpiu.

 Grįžti