Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Krosnos seniūnija

Teritorija. Jau ne Dzūkija, bet dar ir ne Suvalkija – taip galima apibūdinti Krosnos seniūnijos geografinęei etnografinę padėtį. Vakaruose seniūnija turi ribą su Marijampolės rajono savivaldybe, rytuose – su Alytaus, šiaurėje remiasi į Žuvinto biosferos rezervato palias. 
 
Seniūnijos teritorija 4214,17 ha, iš kurių žemės naudmenos užima 3456,91 ha, miškai – 130,66 ha, vandenys – 627,15 ha. Seniūniją sudaro 11 kaimų ir Krosnos miestelis.


 
Istorija. Krosnos miestelis įsikūręs Valakų reformos metu ir pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1602 m. kovo 16 dieną Karaliaus Zigmanto III Vazos (Liet. Metrika, 86 knyga, 322 psl.). 2002 m. Krosna atšventė 400 m. jubiliejų. Nuo tada miestelis turi savo herbą ir vėliavą (dail. J. Galkus). Herbe pavaizduota gervė - Žuvinto biosferos rezervato, o tuo pačiu ir Krosnos seniūnijos krantų paukštis - ir alebarda - Šv. Mato, Krosnos bažnyčios patrono atributas. Gervė su alebarda – tai lyg miestelio sergėtoja ir gynėja.
Krosna – seniūnijos ir parapijos centras. Per miestelį teka Krosnos, dar kitaip, Sūravos upelis. Krosnoje gyvena 350 gyventojų, miestelį sudaro 12 gatvių.


 
Gyventojai. Gyventojų skaičiaus atžvilgiu didžiausios gyvenvietės yra Krosnos miestelis, Birsčių ir Ramanavo kaimai. Iš viso gyventojų gyvena 0,90 tūkst. Vyrų – 0,35 tūkst., moterų – 0,38 tūkst., vaikų ir jaunimo iki 18 metų amžiaus – 0,17 tūkst. Absoliuti dauguma – lietuviai. Tokie duomenys buvo užfiksuoti 2016 m. sausio 1 dieną.

Bendruomenės, jų veikla, įgyvendinti projektai. Seniūnijos teritorijoje veikia 2 registruotos bendruomenės: Krosnos miestelio bendruomenės komitetas ir Vartų kaimo bendruomenės komitetas. 2002 m. Krosnos ir Vartų bendruomenės organizavo jubiliejinę šventę „Krosnai – 400“, pradėjo veiklas tarptautiniame projekte „Heifer“. 2005 metais Krosnos miestelio bendruomenės komitetas įgyvendino projektą „Laisvės vardan“, skirtą Kalniškės mūšio 60-osioms metinėms paminėti , projektą „Kaimo garbė“ - kaimų teritorijoms tvarkyti ir projektą „Krosna: būtovės tiltai ir ženklai“, kurį skyrė etninei kultūrai pažinti, tradicijoms puoselėti. 2006 m. įkurtas Krosnos bendruomenės socialinių paslaugų centras „Sūrava“, tais pačiais metais įgyvendintas ir antras projektas „Su bendruomene – dėl jaunimo“, skirtas vietos jaunimo užimtumui didinti. 2008 -2009 metais Krosnoje veikė Vaikų dienos centras „Naminukai“, 2010 – 2012 metais vaikų užimtumas vyko pagal projektų „Krosnos bendruomenė su jaunimu – šeimos labui“ ir „Krosna – solidari bendruomenė“ veiklas. 2010 m. pagal projektą „Aktyvumo injekcija žaliems“ vietos ir kaimyninių rajonų jaunimas buvo supažindintas su ES programa „Veiklus jaunimas“. 2013 - 2016 m. vaikų užimtumas tęsiamas Vaikų dienos centre. 2014 metais baigtas įgyvendinti projektas „Krosnos pagrindinės mokyklos sutvarkymas“.

Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamų projektų lėšų nuo 2010 m. birželio mėnesio Krosnos miestelio bendruomenės komitetas leidžia savo laikraštį: 2010 m. „Saugok šeimą“, 2011-2014 metais – „Čia mūsų namai“. Komiteto iniciatyva miestelio centre pastatyta Europos rodyklė, įrengtas piliakalnis „Vartai“ ir Birsčių liepos baublys, 2013-2015 m. vasarą ir rudenį vyko kermošiai.

2009 m. liepos 30 d. įregistruota Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacija, kuri sėkmingai įgyvendino projektą „Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos seniūnijos melioracijos statinių rekonstrukcija“. Projektas baigtas 2012 m. Rekonstrukcija atlikta 330 ha plote. 2016 m. balandžio 1 d. įregistruota Žaliosios melioracijos sistemų naudotojų asociacija.

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. Krosnoje veikia šios įstaigos: Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, įkurtas 2002 m., Krosnos paštas – nuo 1928 m., Krosnos laisvalaikio salė – nuo 1999 m., Krosnos biblioteka – nuo 1947 m., Krosnos girininkija – nuo 1957 metų. Iš visų įstaigų, esančių Krosnos miestelyje, ilgamete istorija didžiuojasi mokykla. Valdinė pradinė mokykla buvo įsteigta 1862 m. Nuo 2001 m. Krosnoje veikia pagrindinė mokykla. 1982 m. miestelyje įkurtas vaikų darželis „Eglutė“, kuris 2007 metais tapo Krosnos pagrindinės mokyklos ikimokykliniu skyriumi. Krosnoje veikia šios verslo įmonės: UAB „Staigūs sprendimai“, vadovas Gintas Kizelevičius, kurios veikla - žemės ūkio darbai, žemės ūkio technikos pardavimas. UAB „Kertas“, kurios vadovas Vitas Jasevičius, Jos veikla - medžio apdirbimas, prekyba medžio gaminiais.


Lankytinos vietos. Ant kalvos, Marijampolės – Simno kelio šiaurinėje pusėje, pagrindiniu – pietrytiniu fasadu atgręžta į kelią stovi šv. Apaštalo ir Evangelisto Mato bažnyčia. Pastatyta ji 1840-1842 metais. Bažnyčia vienanavė, dvibokštė. Pagrindinio pastato kompozicija artima klasicistinėms bažnyčioms, bokštai stilizuoti, neobarokiniai. Altorių architektūra bei drožiniai sudaro vieningą visumą, atitinkančią XIX a. vidurio bažnytinės dailės skonį, kuriam būdingas klasikinių ir baroko formų jungimas bei citavimas.
Krosnos seniūnija turi 4,4 km ilgio ribą su unikaliuoju Žuvinto biosferos rezervatu. Prie Žuvinto palių krantų galima privažiuoti 3 keliais – per Vartų, Naujavalakių ir Saltininkų kaimus. Palios įdomios ne tik gamtine prigimtimi, bet ir savo santykiu su žmonėmis per įvairius laikmečius. Į Palias atbėgdavo prūsai, ištrūkę iš kryžiuočių vergijos, čia slėpdavosi Lietuvos ir Gudų kareiviai, pabėgę iš nelaisvės. Vėliau laisvi Palių gyventojai priešinosi baudžiavinei santvarkai, žmonės čia slėpėsi per karus, po Antrojo pasaulinio karo čia prieglobstį rasdavo rezistentai. 2011 metais Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos teritorija Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.
Pravažiavę 4 kilometrus plentu link Kalvarijos ir pasukę kaimo keliu į dešinę, rasime Ramanavo ąžuolą – gamtos paminklą. Jo aukštis 27 metrai. Medis auga ant aukštumėlės, vadinamos Prūskapiu. Apie jį pasakojamas toks padavimas. Dar tuo metu, kai čia tebestūksojo giria, buvo apsistoję kryžiuočiai. Juos užpuolė lietuviai ir visus nugalabijo. Nukautus kryžiuočius suguldė į krūvą ir apipylė žemėmis: kadangi buvo pelkėta vieta, duobę iškasti nebuvo įmanoma. Taip atsiradusi kalvelė, ant jos ir išaugo minėtas ąžuolas.
Nemažai Krosnos miestelio ir seniūnijos gyventojų dalyvavo ir žuvo rezistencinėje kovoje. Pačiame Krosnos miestelio centre 1999 m. pastatytas ąžuolinis paminklas su užrašu: „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941-1991 m.“ Paminklo autorius – Valdas Krušna.



Žymiausi kraštiečiai. Iš Krosnos seniūnijos yra kilę nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių: dailininkas, skulptorius, knygnešys Matas Kasiulis – Kasiulevičius, aktorius, Lietuvos nusipelnęs artistas Petras Kubertavičius, vargonininkas, valstybės veikėjas, redaktorius, teisės mokslų daktaras Mikas Bagdonas, chorvedys, visuomenės veikėjas Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius, dailininkas, skulptorius, pedagogas, profesorius Petras Aleksandravičius, kunigas, literatas, vertėjas, poliglotas, teologijos mokslų daktaras Antanas Staniukynas, viena žymiausių lietuvių literatūros metodikos specialisčių, pedagogikos mokslų kandidatė, docentė, socialinių mokslų daktarė Stasė Kaminskaitė Matulaitienė, kalbininkė, pedagogė, filologijos mokslų kandidatė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė Elena Stasiulevičiūtė, kunigas misionierius, pogrindinės spaudos darbuotojas ir platintojas Juozas Zdebskis ir kiti.

 

 Grįžti