Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Lazdijų seniūnija

 

Seniūnijos teritorija. Seniūnijos plotas – 16768,79 ha. Seniūnijos administracinės įstaigos yra Lazdijų mieste (Lazdijai į seniūnijos teritoriją neįeina).Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų seniūnijos buveinės vieta – administraciniame pastate, esančiame adresu: LT-67106 Lazdijų r. sav. Lazdijai Vilniaus g. 1.

Į Lazdijų rajono savivaldybės Lazdijų seniūniją patenka 66 kaimo gyvenamosios vietovės, iš jų 65 kaimo gyvenamosios vietovės ir vienas Rudaminos miestelis (apie 300 gyventojų), iš jų didesni - Lazdijų k. (apie 500 gyventojų), Kuklių bei Nemajūnų kaimai, kurių kiekviename gyvena maždaug po 250 gyventojų, Bajoriškių ir Salos kaimai - maždaug po 200 gyventojų.

Taip pat Lazdijų seniūnijoje, yra kitos teritorijos, kurios nepriskirtos gyvenamosioms vietovėms, t. y. paviršinio vandens telkiniai – valstybinės reikšmės ežerai – Rimietis ir Galadusys. Jų bendras plotas Lazdijų seniūnijoje yra 303,57 ha, tai sudaro 1,8 procento bendro seniūnijos ploto. Kiti mažesni vandens telkiniai priskiriami prie gyvenamųjų vietovių. Tyvuliuoja ežerai Baltajis, Papalazdijis, Salinis, Galstas, Rimietis ir kt., teka upeliai Ūdija, Raišupis, Uidė ir kiti.

Seniūnijos teritorijoje yra Kuklių, Papalazdijų, Buniškių, Rudaminos, Verstaminų piliakalniai.
Seniūnijos istorija. Pirmą kartą seniūnija paminėta 1532 metais. 1595 m. jos pavaldume buvo Dusnyčia, Burbiškės (seniau Burbinai), Rimkežeriai, Vesalauka (dabar Konstantinaukos kaimo dalis), Juodeliškė, Sankūrai. Kiek vėliau į seniūnijos valdas įėjo Krasnavas ir Jonaraistis (seniau Padusys), kai Lazdijų seniūnas Naruševičius įsteigė ten dvarus. 1644 m. Vladislovo Ivsavo potvarkiu, abu dvarai kuriam laikui atiteko Kristopui Vitanovskiui ir jo žmonai Cecilijai.

Įsteigtos 7 seniūnaitijos:

Bajoriškių seniūnaitja: Bajoriškių k., Katkiškės k., Klapotkės k., Nekrūnų k.,

Papalazdijų I k., Papalazdijų II k., Dyviliškių k., Janaslavo k., Juozapavo k.

Dumblio seniūnaitija: Aukštakalnių k., Beviršių k., Buniškių k., Būdos k., Dyviliškių k., Dumblio k., Elzbietinos k., Galinių k., Janaslavo k., Juozapavo k., Padumblių k., Salų k., Šadžiūnų k., Tarnaukos k., Ūdininkų k., Vieštartų k.Kuklių seniūnaitija: Avižonių k., Gilbiečio k., Jurčiūnų k., Kaimelių k., Kuklių k., Leonardavo k., Nekrūnų k., Neravėlių k., Neravų k., Šulnelių k.Lazdijų seniūnaitija: Bajoriškių k., Katkiškės k., Klapotkės k., Lazdijų k., Papalazdijų I k., Papalazdijų II k., Puodžių k., Staidarų k., Žemaitkiemio k.Nemajūnų seniūnaitija: Agarinių k., Buktos k., Giraitėlių k., Grikapalio k., Kirtiliškės k., Marčiukonių k., Nemajūnų k., Panarvės k.Rudaminos seniūnaitija: Bagateliaus k., Balabostės k., Beviršių k., Elveriškės k., Karkliniškės k., Karužų k., Kasteletiškės k., Kelmynų k., Keistutiškės k., Neravų k., Rimiečio k., Rudaminos k., Rudaminos mstl., Skaistučių k., Švedakampio k.Verstaminų seniūnaitija: Gurciškės k., Kamenkos k., Kurdimakščių k., Lozarkos k., Murgų k., Pagirių k., Papečių k., Verstaminų k.

Gyventojai. 2019-01-01 duomenimis seniūnijoje gyvena 2736 gyventojai, iš jų 1329 vyrai ir 1407 moterys. Dauguma–lietuviai.

Bendruomenės ir jų veikla. Seniūnijos teritorijoje yra 6 registruotos bendruomenės: Rudaminos bendruomenė, asociacija, Rudaminos užimtumo klubas, Salų kaimo bendruomenės komitetas, Nemajūnų bendruomenė, Kuklių bendruomenė, Verstaminų bendruomenė.

Ant Rudaminos piliakalnio minima pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo (1253–1263m.) vainikavimo Lietuvos karaliumi diena. Ši Lietuvos Respublikos valstybinė šventė kiekvienais metai organizuojama liepos 6 d. Lazdijų rajono savivaldybės mastu. Rudaminos miestelyje jau nuo seno vyksta Žolinių atlaidai.

Lankytinos vietos. Rudaminos piliakalnis (Rudaminos piliakalnis su gyvenviete A187KP), Rudaminos dvaras, viena iš seniausių Lietuvos - 1592 metais statyta Rudaminos bažnyčia – šiuo metu jau renovuota, Rudaminos miestelyje yra atidarytas tradicinių amatų centras įgyvendinant projektą „Kompleksinė turizmo plėtra Lietuvos-Lenkijos pasienyje“. Amatų centre lankytojų laukia pažintis su kulinariniu paveldu, medžio drožyba, kalvyste, juostų audimo, keramikos subtilybėmis. Poilsiavietės prie Galsto, Baltojo ir kitų ežerų. Prisilaikant aplinkos apsaugos reikalavimų kuriasi gyvenvietė prie Galadusio ežero. Geros žvejojimo sąlygos Galadusio ežere, kuris yra pasienyje su Lenkijos Respublika. 2013 m. vieta kuria tęsėsi spygliuota tvora tarp Lietuvos ir Lenkijos respublikų sovietmečiu buvo nutiestas rokadinis (pažintinis) kelias. Prikelti senąjį pasieniečių kelią lazdijiečiams pavyko gavus lėšų iš Europos Sąjungos. Suderinus su Punsko savivaldybe apie 13 kilometrų atkarpa šiuo metu yra išasfaltuota, išgrįstos apžvalgos aikštelės, išsausinti kelkraščiai.
Buvusi pasienio zona stebina retais augalais, įspūdingu peizažu, kurio dar nesudarkė civilizacija. Pasienyje prie įrengtų apžvalgos aikštelių yra užsodintas Europos miškas ir Draugystės miškas, yra pasodintas Prezidento ąžuolas, įrengtas informacinis stendas akimirkos iš 1990 m. rugpjūčio 23 d. akcijos „Europos kelias“. Ne veltui Lazdijai sulaukia vis daugiau turistų. Tikimasi, kad buvęs pasieniečių kelias -„geležinė uždanga“ taps dar vienu populiariu šio krašto maršrutu kuris driekiasi Lazdijų pašonėje ir jungia Lazdijų rajoną su senąja europa ir pasauliu.

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. Pramonės vystymąsi nuo seno riboja vadinamas pasienio sindromas, kuris būdingas visoms pasienio savivaldybėms. Nuo seno vyrauja pagrindinės verslo sritys: žemės ūkis (be tradicinių šakų, verčiamasi sraigių, kalakutų, avių, aubrakų, arklių auginimu, ekologiniu ūkininkavimu), gyventojų aptarnavimas, medžio apdirbimas, transporto paslaugos. Seniūnijoje yra 4 bibliotekos, 2 laisvalaikio salės, turizmo centras, 4 parduotuvės, 3 degalinės, hipodromas 13,4 ha., kuris atitinka visus techninius reikalavimus, keliamus tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti. Čia įrengta 500 vietų žiūrovų tribūna, skirta patogiam vykstančių renginių stebėjimui, stoginė žirgams, pagalbinės patalpos, jau baigiama įrengti 22 vietų patalpos pritaikytos žirgų laikymui, atnaujinti žirgų bėgimo (trasos ilgis 1400 m) ir pėsčiųjų takai, teisėjų bokštelis. Pirmosios tarptautinės Ristūnų žirgų varžybos vyko 2013 m. vasario 16 d. švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ši tradicija yra tęsiama. Jau ne vienus metus vyksta tarptautinio lygio žirgų varžybos.

Pastebimai keičiasi žemdirbystės kultūra, mažėja nenaudojamų ir apleistų žemės plotų, stambėja ūkiai. Nemajūnų kaime atstatomos ir rekonstruojamos kolūkinių laikų fermos, mėsinių galvijų auginimui. Kurių savininkai dalyvauja kooperatyvo 5000 aubrakų Lazdijams veikloje.

Taip pat veikia Verstaminų daugiafunkcinis centras, atidarytas įgyvendinus projektą „Universalaus daugiafunkcio centro Verstaminuose steigimas“.

Įžymūs kraštiečiai. Teologas Adolfas Raulinaitis (1903-1987), gim. Šadžiūnų k., geografas -literatas Antanas Bendoravičius - Bendorius (1904-1969), gim. Giraitėlių k., tautodailininkas Juozas Talandis (1908-1984), gim. Dyviliškių k., kino režisierius Vytautas Mikolauskas (g.1921), gim. Jeseniaukos k., inžinierius - technologas prof. Matas Vytautas Gutauskas (g.1937), gim. Gilbiečio k., iš Rudaminos miestelio: vienas Lietuvos Respublikos kūrėjų Zigmas Starkus (1892-1942), pedagogas, kunigas Jonas Adolfas Starkus (1895-1968), medicinos mokslo daktaras Antanas Starkus-Starkevičius (1901-1975).

Grįžti