Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Krosnos seniūnija

Teritorija. Jau ne Dzūkija, bet dar ir ne Suvalkija – taip galima apibūdinti Krosnos seniūnijos geografinę ir etnografinę padėtį. Vakaruose seniūnija ribojasi su Marijampolės, rytuose – su Alytaus rajono savivaldybe, šiaurėje remiasi į Žuvinto biosferos rezervato palias.
Krosna – seniūnijos ir parapijos centras. Per miestelį teka Krosnos, dar kitaip, Sūravos upelis. Miestelį sudaro 12 gatvių, gyvena 350 gyventojų.
Seniūnija. Seniūniją sudaro Krosnos miestelis ir 11 kaimų, teritoriją – 4214,17 ha, iš kurių žemės naudmenos užima 3456,91 ha, miškai – 130,66 ha, vandenys – 627,15 ha.

 

Istorija. Gyvenvietės užuomazgos siejamos su Krosnos dvaru, kurio pradžia galėjo būti 1595 metai. Toje vietoje, kur įsikūrė gyvenvietė, buvo daug apleistos žemės, bet žmonės ją nusausino, iškirto krūmus. Krosnos miestelis pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1602 m. kovo 16 dieną Karaliaus Zigmanto III Vazos rašte (Lietuvos Metrika, 86 knyga, 322 psl.). Dvaras ėjo iš rankų į rankas. Jis tapo pavyzdinis, kai juo rūpinosi dvarininkai Čėsnos, dirbę daug žemės, auginę kiaules, olandiškas karves. Dvarininkai nepamiršo ir visuomeninio gyvenimo – įsteigė gaisrininkų draugiją. Išlikusi nuotrauka iš Krosnoje vykusių gaisrininkų draugijos varžybų 1935 m. Joje matyti, kaip atrodė dvaro statiniai. Dabar iš Krosnos dvaro pastatų likęs tik vienas namas, kuriame gyvena kelios šeimos.

2002 m. Krosna atšventė 400 metų jubiliejų. Nuo tada miestelis turi savo herbą ir vėliavą (dail. J. Galkus). Herbe pavaizduota gervė – tarsi miestelio sergėtoja ir gynėja, ir alebarda – Šv. Mato, Krosnos bažnyčios patrono atributas.

Gyventojai. Gyventojų skaičiaus atžvilgiu didžiausios gyvenvietės – Krosnos miestelis, Birsčių ir Ramanavo kaimai. 2019 m. sausio 1 dienos duomenimis, Krosnos seniūnijoje gyveno 856 gyventojai. Absoliuti dauguma – lietuviai.

 

Bendruomenės, jų veikla, įgyvendinti projektai. Seniūnijos teritorijoje veikia 2 registruotos bendruomenės: Krosnos miestelio bendruomenės komitetas ir Vartų kaimo bendruomenės komitetas. 2002 m. Krosnos ir Vartų bendruomenės organizavo jubiliejinę šventę „Krosnai – 400“, pradėjo veiklas tarptautiniame projekte „Heifer“. 2005 metais Krosnos miestelio bendruomenės komitetas įgyvendino projektą „Laisvės vardan“, skirtą Kalniškės mūšio 60-osioms metinėms paminėti, projektą „Kaimo garbė“ – kaimų teritorijoms tvarkyti ir projektą „Krosna: būtovės tiltai ir ženklai“, kurį skyrė etninei kultūrai ir tradicijoms pažinti ir puoselėti. 2006 m. įkurtas Krosnos bendruomenės socialinių paslaugų centras „Sūrava“ ir įgyvendintas antrasis projektas „Su bendruomene – dėl jaunimo“, skirtas vietos jaunimo užimtumui didinti. 2008–2009 m. Krosnoje veikė Vaikų dienos centras „Naminukai“, 2010–2012 m. vaikų užimtumas vyko pagal projektų „Krosnos bendruomenė su jaunimu – šeimos labui“ ir „Krosna – solidari bendruomenė“ veiklas. 2010 m. pagal projektą „Aktyvumo injekcija žaliems“, vietos ir kaimyninių rajonų jaunimas buvo supažindintas su ES programa „Veiklus jaunimas“. Nuo 2013 m. iki šiol vaikų užimtumas tęsiamas Vaikų dienos centre. 2014 metais baigtas įgyvendinti projektas „Krosnos pagrindinės mokyklos sutvarkymas“.

 

Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamų projektų lėšų nuo 2010 m. birželio mėnesio Krosnos miestelio bendruomenės komitetas leidžia savo laikraštį: 2010 m. „Saugok šeimą“, 2011–2014 metais – „Čia mūsų namai“. Komiteto iniciatyva miestelio centre pastatyta Europos rodyklė, įrengtas piliakalnis „Vartai“ ir Birsčių liepos baublys, turgavietė, kurioje 2013–2015 m. vasarą ir rudenį vyko kermošiai.

2009 m. liepos 30 d. įregistruota Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacija, kuri sėkmingai įgyvendino projektą „Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos seniūnijos melioracijos statinių rekonstrukcija“ 330 ha plote. Rekonstrukcija atlikta, projektas baigtas 2012 m. 2016 m. balandžio 1 d. įregistruota Žaliosios melioracijos sistemų naudotojų asociacija.


 

Įstaigos, verslo įmonės, ūkiai. Krosnoje veikia šios įstaigos: Krosnos paštas – nuo 1928 m., Krosnos biblioteka – nuo 1947 m., Krosnos girininkija – nuo 1957 m., Krosnos laisvalaikio salė – nuo 1999 m., Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas – nuo 2002 m. Iš visų įstaigų, esančių Krosnos miestelyje, ilgamete istorija didžiuojasi mokykla. Valdinė pradinė mokykla buvo įsteigta 1862 m. Nuo 2001 m. Krosnoje veikia pagrindinė mokykla. 1982 m. miestelyje įkurtas vaikų darželis „Eglutė“, kuris 2007 metais tapo Krosnos pagrindinės mokyklos ikimokykliniu skyriumi. Krosnoje veikia šios verslo įmonės: UAB „Staigūs sprendimai“                         (vadovas Gintas Kizelevičius), veikla – žemės ūkio darbai, žemės ūkio technikos pardavimas, UAB „Kertas“ (vadovas Vitas Jasevičius) veikla – medžio apdirbimas, prekyba medžio gaminiais.

Lankytinos vietos. Ant kalvos, Marijampolės – Simno kelio šiaurinėje pusėje, stovi Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Pastatyta ji 1840–1842 m. Bažnyčia vienanavė, dvibokštė. Pagrindinio pastato kompozicija artima klasicistinėms bažnyčioms, bokštai stilizuoti, neobarokiniai. Altorių architektūra bei drožiniai sudaro vieningą visumą, atitinkančią XIX a. vidurio bažnytinės dailės skonį, kuriam būdingas klasikinių ir baroko formų jungimas bei citavimas.

Krosnos seniūnija turi 4,4 km ilgio ribą su unikaliuoju Žuvinto biosferos rezervatu. Prie Žuvinto palių krantų galima privažiuoti 3 keliais: per Vartų, Naujavalakių ir Saltininkų kaimus. Palios įdomios ne tik gamtine prigimtimi: į palias atbėgdavo prūsai, ištrūkę iš kryžiuočių vergijos, čia slėpdavosi Lietuvos ir gudų kareiviai, pabėgę iš nelaisvės. Vėliau laisvi palių gyventojai priešinosi baudžiavinei santvarkai, žmonės čia slėpėsi per karus, po Antrojo pasaulinio karo čia prieglobstį rasdavo rezistentai. 2011 metais Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos teritorija Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

Nuvažiavę 4 kilometrus plentu link Kalvarijos ir pasukę kaimo keliu į dešinę, rasime Ramanavo ąžuolą – gamtos paminklą. Jo aukštis 27 metrai. Medis auga ant aukštumėlės, vadinamos Prūskapiu. Apie jį pasakojamas toks padavimas. Dar tuo metu, kai čia tebestūksojo giria, buvo apsistoję kryžiuočiai. Juos užpuolė lietuviai ir visus nugalabijo. Nukautus kryžiuočius suguldė į krūvą ir apipylė žemėmis, kadangi buvo pelkėta vieta, nebuvo įmanoma iškasti duobę. Taip atsiradusi kalvelė, ant jos ir išaugo minėtas ąžuolas.

Nemažai Krosnos miestelio ir seniūnijos gyventojų dalyvavo ir žuvo rezistencinėje kovoje. Krosnos miestelio centre 1999 m. pastatytas ąžuolinis paminklas su užrašu: „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941–1991 m.“ Paminklo autorius – Valdas Krušna.

 


 

Žymiausi kraštiečiai. Iš Krosnos seniūnijos yra kilę nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių: dailininkas, skulptorius, knygnešys Matas Kasiulis-Kasiulevičius, aktorius, Lietuvos nusipelnęs artistas Petras Kubertavičius, vargonininkas, valstybės veikėjas, redaktorius, teisės mokslų daktaras Mikas Bagdonas, chorvedys, visuomenės veikėjas Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius, dailininkas, skulptorius, pedagogas, profesorius Petras Aleksandravičius, kunigas, literatas, vertėjas, poliglotas, teologijos mokslų daktaras Antanas Staniukynas, viena žymiausių lietuvių literatūros metodikos specialisčių, pedagogikos mokslų kandidatė, docentė, socialinių mokslų daktarė Stasė Kaminskaitė Matulaitienė, kalbininkė, pedagogė, filologijos mokslų kandidatė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė Elena Stasiulevičiūtė, kunigas misionierius, pogrindinės spaudos darbuotojas ir platintojas Juozas Zdebskis ir kiti.

 

 Grįžti